"Puveningas" reiškia puvęs, supuvęs, iręs, suirusį (pvz., apie medieną, lapus, organinę medžiagą). Dažnai vartojama perkeltine prasme apibūdinti pasenusią, bevertę, nykstančią idėją, sistemą ar santykius.
Pavyzdžiai:
1. Miške krito puveninga šaka. (tiesioginė prasmė)
2. Puveningos tradicijos, kurių niekas nebesilaiko. (perkeltinė prasmė)
3. Senas puveningas rąstas greitai subyrėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.