pustorius

„Pustorius“ – tai šiaurės lietuvių tarmėje vartojamas žodis, reiškiantis pusbrolį (tėvo brolio sūnų). Kilęs iš žodžių „pusė“ + „tėvas“ („dėdė“).

Pavyzdžiai:
1. „Jis man ne svetimas – mano pustorius.“ (t. y. dėdės sūnus)
2. „Pustoriai susirinko šeimos šventėje.“

Pastaba:
Šis terminas nėra vartojamas standartinėje lietuvių kalboje, tik tam tikrose tarmėse (daugiausia šiaurės Lietuvoje). Standartiniame lietuvių kalbos kontekste teisingiau būtų sakyti „pusbrolis“.

Įrašas
Paaiškinimas	„Pustorius“ – tai šiaurės lietuvių tarmėje vartojamas žodis, reiškiantis pusbrolį (tėvo brolio sūnų). Kilęs iš žodžių „pusė“ + „tėvas“ („dėdė“). Pavyzdžiai: 1. „Jis man ne svetimas – mano pustorius.“ (t. y. dėdės sūnus) 2. „Pustoriai susirinko šeimos šventėje.“ Pastaba: Šis terminas nėra vartojamas standartinėje lietuvių kalboje, tik tam tikrose tarmėse (daugiausia šiaurės Lietuvoje). Standartiniame lietuvių kalbos kontekste teisingiau būtų sakyti „pusbrolis“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.