Pūstaunyčia – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tuščiavietę, negyvenamą, apleistą vietą (pvz., namą, kaimą, pastatą), kuri atrodo niūri, vieniša arba beviltiška. Dažnai vartojama perkeltine prasme apibūdinti emocinę tuštumą ar vienatvę.
Pavyzdžiai:
1. Po karo daugelis kaimų liko tik pūstaunyčiomis.
2. Jo širdis – tarsi pūstaunyčia, kurioje nebeliko šilumos.
3. Senasis dvaras dabar – tiktai pūstaunyčia, apaugęs girnos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.