Pusmukis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis pusiau miegantį, apsnūdusį, mieguistą žmogų arba būseną, kai norisi miegoti, bet dar ne visai užmigta. Dažnai vartojama švelniai juokingu ar šmeižikšku atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Po pietų jis sėdi kaip pusmukis – akys užsimerkę, bet dar ne snaudžia.
2. Nežiūrėk į mane taip pusmukiu – aš tik prabudau!
3. Vaikai ryte visi kaip pusmukiai, kol neatsikanda.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.