Puskluikis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis pusiau kluikį, ne visai išmanantį žmogų (silpnas protu, apkvailėjęs, nerangus).
Pavyzdžiai:
- Senasis kaimynas jau puskluikis, dažnai pamiršta, kur paliko raktus.
- Nepyk į jį – jis toks puskluikis, nežino, ką kalba.
- Po traumos jis tapo lyg puskluikis, sunkiai kalba ir juda.
Sinonimai: apkvailėjęs, apsvaigęs, apsileidęs, silpnaprotis.
Pastaba: Vartojamas neoficialiai, dažnai su šiek tiek panieka ar gailesčiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.