puputis

Puputis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, nevykėlišką, nerangų žmogų (dažnai su švelniu pašaipumu ar panieka).

Pavyzdžiai:
1. Nustok elgtis kaip puputis – čia rimtas reikalas!
2. Jis išvėlė laidą ir užsidėjo ant galvos – tikras puputis.
3. Neklausyk to pupučio, jis nieko nesupranta.

Sinonimai: kvailys, nevykėlis, bukis, trimitas (šnek.).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'puputis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Puputis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, nevykėlišką, nerangų žmogų (dažnai su švelniu pašaipumu ar panieka). Pavyzdžiai: 1. Nustok elgtis kaip puputis – čia rimtas reikalas! 2. Jis išvėlė laidą ir užsidėjo ant galvos – tikras puputis. 3. Neklausyk to pupučio, jis nieko nesupranta. Sinonimai: kvailys, nevykėlis, bukis, trimitas (šnek.).