"Pupikė" – tai mažybinė lietuvių kalbos žodžio "pupa" forma. Reiškia mažą pupą arba mažą rutuliuką, guleliuką (pvz., iš plastiko, medžio). Taip pat gali būti vartojama šnekamojoje kalboje apie akimirksnį, trumpą laikotarpį (pvz., "užtruko tik pupikę").
Pavyzdžiai:
1. Vaikai žaidė su spalvotomis pupikėmis. (mažos pupelės/rutuliukai)
2. Pavalgysiu užtruksiu tik pupikę. (akimirksnį)
3. Išvyniojo saldainį, apvyniotą folijos pupikėje. (mažame folijos kamuoliuke)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.