Puošybiškumas – tai savybė, reiškiančią pernelyg didelį dėmesį išorinei puošybai, iškalbingumui ar ištaigingai formai, dažnai pamirštant esmę ar turinį.
Pavyzdžiai:
1. Kalboje – pernelyg įmantrūs, tušti posakiai, pvz., „Aplinkybės susiklostė taip, kad subjektyvus mano asmenybės veiklos rezultatas tapo ne visiškai produktyvus“ vietoj „Nepavyko“.
2. Rašte – pertekliniai epitetai, pasikartojančios retorinės figūros, kurios neprideda prasmės.
3. Dizaine – per daug papildomų dekoratyvinių elementų, apsunkinančių naudojimąsi daiktu.
4. Elgesyje – pernelyg ceremoningas, nenatūralus manieringumas.
Trumpai: puošybiškumas – tai formos pirmenybė prieš turinį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.