"Pūkius" – tai daugiskaitos galininko linksnis (kilmininką/naudininką) nuo žodžio "pūkas", kuris reiškia:
1. Labai mažas, lengvas, pūsti plaukeliai (pvz., ant augalų, paukščių, vaisių).
Pavyzdys: vėtrungės pūkai, kiaulpūkė, tuopos pūkai.
2. Švelnus, purus sluoksnis (pvz., ant odos, audinio).
Pavyzdys: ant veido išaugę pūkai.
3. Perkeltine prasme: kas lengva, nepastovi, nykstanti (kaip pūkas).
Pavyzdys: pūko viliojimai (apie tuščius viliojimus).
Trumpi pavyzdžiai:
- Vaikas nupūtė pūkius nuo numylėtinosios dandelion (kiaulpūkės).
- Audėjas šalina pūkius nuo vilnonio audinio.
- Po veidrodžiu pastebėjau pūkius ant skruostų.
Dėmesio: Kalboje dažniau vartojamas vienaskaitos variantas ("pūką"), o "pūkius" – retesnis, konkretizuotam daugiskaitos objektui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.