Pseudogotika – tai architektūros stilius, atsiradęs XIX a., kurio metu buvo atkuriami arba imituojami viduramžių gotikos formai, tačiau su moderniomis konstrukcijomis ir medžiagomis. Tai ne autentiška gotika, o istorizmo (eklektikos) dalis.
Pagrindiniai bruožai:
- Smailės archos, pinakliai, rozetės, skraidantieji arbaletai.
- Dažnai naudotas bažnyčių, pilų, universitetų statybose ar perstatymuose.
- Medžiagos: plytos, betonas, metalas (o ne tik akmuo kaip viduramžiais).
Pavyzdžiai:
1. Vestminsterio rūmai Londone (1840–1870) – simbolinis pseudogotikos pavyzdys.
2. Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (XIX a. pab.).
3. Neogotikinė Trakų salos pilis rekonstrukcija (XIX a. pab.–XX a. pr.).
4. Bom Jesus do Monte bažnyčia Brazilijoje (XIX a.).
Pseudogotika siekė grąžinti viduramžių dvasios ir romantikos įvaizdį, dažnai siejama su nacionalinio atgimimo judėjimais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.