"Prukėčia" – tai lietuvių kalbos šnekamosios formos žodis, reiškiantis pūkė, pūtė (apie vėją). Kilęs iš veiksmažodžio "prukti" (stipriai pūsti).
Pavyzdžiai:
1. Vakar visą naktį taip prukėčia, kad medžiai linko.
2. Už langų prukėčia, lyg žiemą būtų.
3. Kaip prukėčia šaltas vėjas, nedrįsau išeiti.
Trumpai:
Tai šnekamasis variantas, vartojamas apibūdinti stipriam vėjui pūti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.