prozopopėjinis

Prozopopėja (gr. prosopon – veidas + poiein – daryti) – tai stilistinė figūra, kai negvybiui, abstrakčiam dalykui ar mirusiam asmeniui suteikiamas žmogaus bruožų, balsas ar veiksmas. Tai artima personifikacijai, bet dažnai naudojama rimtesniuose kontekstuose (pvz., retorikoje, filosofijoje).

Pagrindinė reikšmė:
Negyvo ar abstrakčaus objekto asmeninimas, prilyginimas žmogui.

Pavyzdžiai:
1. Retorikoje:
„Tėvynė kalba per mane“ – Tėvynei suteikiamas žmogaus gebėjimas kalbėti.
2. Literatūroje:
„Laimė šypsojosi jam“ – Laimė vaizduojama kaip veidą turinti būtybė.
3. Kasdienėje kalboje:
„Laikas gydo žaizdas“ – Laikas pristatomas kaip gydytojas.
4. Mene:
Antikiniuose mituose upės, miškai ar jūros dažnai vaizduojami kaip dievai ar personos.

Trumpai: Prozopopėja – negvybės atėjimas į gyvenimą per žmogiškuosius bruožus.

Įrašas
Paaiškinimas	Prozopopėja (gr. prosopon – veidas + poiein – daryti) – tai stilistinė figūra, kai negvybiui, abstrakčiam dalykui ar mirusiam asmeniui suteikiamas žmogaus bruožų, balsas ar veiksmas. Tai artima personifikacijai, bet dažnai naudojama rimtesniuose kontekstuose (pvz., retorikoje, filosofijoje). Pagrindinė reikšmė: Negyvo ar abstrakčaus objekto asmeninimas, prilyginimas žmogui. Pavyzdžiai: 1. Retorikoje: „Tėvynė kalba per mane“ – Tėvynei suteikiamas žmogaus gebėjimas kalbėti. 2. Literatūroje: „Laimė šypsojosi jam“ – Laimė vaizduojama kaip veidą turinti būtybė. 3. Kasdienėje kalboje: „Laikas gydo žaizdas“ – Laikas pristatomas kaip gydytojas. 4. Mene: Antikiniuose mituose upės, miškai ar jūros dažnai vaizduojami kaip dievai ar personos. Trumpai: Prozopopėja – negvybės atėjimas į gyvenimą per žmogiškuosius bruožus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.