Provijimas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis išlaikymą (materialinį aprūpinimą), dažniausiai vartojamas šeimos teisės kontekste.
Pagrindinė reikšmė:
Materialinė parama, kurią vienas asmuo (pvz., tėvas ar motina) teikia kitam (pvz., vaikui, buvusiam sutuoktiniui), kad padengtų jo išlaikymo išlaidas.
Pagrindiniai pavyzdžiai:
1. Tėvų pareiga – tėvai privalo išlaikyti (provijuoti) nepilnamečius vaikus.
2. Skyrybų atveju – vienas iš tėvų gali būti įpareigotas mokėti provijimą (alimentus) vaikui ar neturinčiai pajamų buvusiai sutuoktinei.
3. Sutartinis provijimas – asmuo gali sutartimi įsipareigoti materialiai rūpintis kitu asmeniu (pvz., senyvo amžiaus šeimos nariu).
Trumpai: Provijimas = materialus išlaikymas, dažniausiai šeimos santykiuose (alimentai, tėvų pareigos).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.