Prokalkis – tai sąlyginis nuodėmės apibrėžimas, kai žmogus nusideda ne pačiu veiksmu, bet sutikdamas su blogiu ar linkdamas jį padaryti, jeigu tam būtų sąlygos. Tai yra vidinė nuodėmė, pagrįsta ketinimu ar pageidavimu.
Pagrindinė idėja: „Jau nusidėjau mintyse, net jeigu neišėjau į prakaitą“.
Pavyzdžiai:
1. Pavydas – norėti, kad kitam nesisektų, net jei nieko nedarai.
2. Sutikimas su blogiu – mintyse pritarti piktadarystei, kurią matėme.
3. Geismas – troškinti svetimos žmonos/vyro, net ir neveikiant.
4. Slapta pagieža – džiaugtis kitų nesėkme savo mintyse.
5. Išankstinis pyktis – planuoti kerštą, net jeigu jis neįvyksta.
Šaltinis: Ši sąvoka dažnai aptinkama krikščioniškoje asketikoje (pvz., vienuolių raštuose), pabrėžiant, kad nuodėmė gali kilti iš širdies, ne tik iš veiksmų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.