norėti

norė|ti, nori, norėjo
1. jausti norą, geisti, pageidauti: Nori valgyti, gerti, pasilikti, žinoti. Nori miego. Ko jūs norite iš manęs? Katė šlaistosi - nori paglostoma. Reikėjo vaikščioti lig
nebenorint. Eik sau, kur nori. Dabar gyvenk ir norėk (gera gyventi). Akys nori, širdis nepriima (folkloras). Ko pats nenori, to kitam nedaryk (folkloras). sngr.: Norisi gerti. Miego nebesinorėjo.
2. taisytis,
pradėti (ką daryti): Nori lyti. Malkos žalios, nenori degti. Norint nenorint (būtinai). norėjimas nor|us, norėi su noru atliekamas: Norėti darbas. noriai prv.: Jis norėti duoda, norėti ima.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'noreti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	norė\|ti, nori, norėjo 1. jausti norą, geisti, pageidauti: Nori valgyti, gerti, pasilikti, žinoti. Nori miego. Ko jūs norite iš manęs? Katė šlaistosi - nori paglostoma. Reikėjo vaikščioti lig nebenorint. Eik sau, kur nori. Dabar gyvenk ir norėk (gera gyventi). Akys nori, širdis nepriima (folkloras). Ko pats nenori, to kitam nedaryk (folkloras). sngr.: Norisi gerti. Miego nebesinorėjo. 2. taisytis, pradėti (ką daryti): Nori lyti. Malkos žalios, nenori degti. Norint nenorint (būtinai). norėjimas nor\|us, norėi su noru atliekamas: Norėti darbas. noriai prv.: Jis norėti duoda, norėti ima.