prociavojimas

Prociavojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuolatinį, įkyrų ir nemalonų ragavimą, klibinėjimą, priekabiavimą (dažniausiai žodžiais). Jis vartojamas apibūdinti elgesį, kuriuo siekiama suerzinti, atsikratyti, išvilioti atsaką ar tiesiog kankinti kitą asmenį.

Pagrindinės reikšmės atspalviai:
1. Įkyrus ragavimas (pvz., vaiko ragavimas valgyti).
2. Nepailgus priekabiavimas (pvz., kolegos priekabiavimas dėl atlikto darbo).
3. Malonaus neturintis klibinėjimas (pvz., nuolatinis klausinėjimas ir abejojimas).

Pavyzdžiai:
- Senelė nuolatos prociavoja, kad valgyčiau dar.
- Nustok prociavoti – aš jau atsakiau, kad negaliu.
- Jo prociavojimas dėl mano asmeninio gyvenimo mane erzina.

Sinonimai: ragavimas, priekabiavimas, klibinėjimas, įkyrėjimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Prociavojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuolatinį, įkyrų ir nemalonų ragavimą, klibinėjimą, priekabiavimą (dažniausiai žodžiais). Jis vartojamas apibūdinti elgesį, kuriuo siekiama suerzinti, atsikratyti, išvilioti atsaką ar tiesiog kankinti kitą asmenį. Pagrindinės reikšmės atspalviai: 1. Įkyrus ragavimas (pvz., vaiko ragavimas valgyti). 2. Nepailgus priekabiavimas (pvz., kolegos priekabiavimas dėl atlikto darbo). 3. Malonaus neturintis klibinėjimas (pvz., nuolatinis klausinėjimas ir abejojimas). Pavyzdžiai: - Senelė nuolatos prociavoja, kad valgyčiau dar. - Nustok prociavoti – aš jau atsakiau, kad negaliu. - Jo prociavojimas dėl mano asmeninio gyvenimo mane erzina. Sinonimai: ragavimas, priekabiavimas, klibinėjimas, įkyrėjimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.