prišvei|sti, prišveičia, prišveitė
1. daug nušveisti: Šeimininkė prišveitė peilių.
2. šnek. gausiai ką padaryti: Aš tave kad prišveisiu (primušiu), tai tu žinosi. Prišveičiau (privalgiau) agurkų su
medumi. sngr.: Tai kad prisišveičiau lašinių! prišveitimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.