šnekinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. šnekėti 2: Jis šnekinė́ [ja] po biškį. Tu šnekinė́ji ir šnekinė́ji – nereikia tiek daug šnekinė́t. Šnekinė́ja susistoję, o darbas stovi. Ten jie nuvažiavo besišnekinėdami.
2. šnekėti 3: Pas mus šnekinė́ja, kad tu jau vedęs. Šnekinė́jamos, ka daug su mašinoms užsimuša.
3. priekaištauti: Šnekinė́ [ja],
negera marti.
apšnekinė́ti. apšnekėti 3: Apšnekinė́ [ja] kaimynus, vis ką išradusi. Brolis mane apšnekinėja.
atsišnekinė́ti. atšnekėti
9. Aš atsišnekinė́ju priešais.
įšnekinė́ti. įšnekėti 2: Įšnekinė́ [ja],
ka neikiat į bažnyčią.
iššnekinė́ti. iššnekėti 7: Visaip iššnekinė́ [ja],
nenoru nė nueiti.
pašnekinė́ti. pašnekėti 1: Pašnekinė́k su tėvu, ė maž važiuos?
péršnekinėti. peršnekėti 6: Gėrė, atsibodo [žmonai] páršnekinėti i parsiskyrė.
prišnekinė́ti. prišnekėti 5: Kas tau, kad žemėn įsmeigei žvilgsnius? – vadovas ėmė man prišnekinėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.