Priskretimas – tai kalbos reiškinių (žodžių, posakių) vartojimas siauresne, konkretesne prasme, nei ji turi bendrai.
Pavyzdžiai:
1. Žodis „šuo“ bendrai reiškia šunų genties gyvūną, bet priskrečiant gali reikšti tik konkrečią veislę (pvz., „Tai yra terjeras, o ne tik šuo“).
2. „Knyga“ – bendrai bet koks leidinys, tačiau priskrečiant gali reikšti konkrečią knygą (pvz., „Aš kalbu apie tą raudoną knygą“).
3. Posakis „jis atnešė gėlių“ – priskrečiama, jei turima omenyje ne bet kokios gėlės, o konkretus gėlių puokštė.
Tai priešingybė apibendrinimui, kai žodis vartojamas platesne prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.