prišiaušt

šiáušti, -ia, -ė.

1. statyti, kelti aukštyn, daryti pasistojusius, papurusius (plaukus, plunksnas): Višta, šiaušdama plunksnas ir kėsdama sparnus, taisėsi pintinėje. Vadinamoji žąsies oda atsiranda, kai susitraukia plaukus šiaušiantys lygieji raumenys. | Junginiai jaučiai visiškai be reikalo stovi tvarte, net plauką pradeda šiaušti (darosi pašiurpę), mažai beprižiūrimi. Šitai mano paties ponas, eidamas pri vyresnybės, šukuo [ja] galvą ir šiauša plaukus, užvis ant kakta. Dabar mergos plaukus ne šukuo [ja],
ale šiáuša. Vėjas šiaušia vandenio paviršę. Pučia nesmarkus vakarų vėjukas ir šiaušia jūrą. Man plaukai šiáušias. Šukuok nešukuok, vis šiáušias plaukai. Tas jaunikis net nuplikęs nuo ožkelės pieno, ant pakaušio nesišiaušia plaukelis nė vienas. Šiaušiasi kaip kačiukas nuo sausienės. Tik chr! staiga atsimušė Kekui į ausis garsas, lyg būtų šiaušusis kur ant tvoros katė prieš šunį. Juodas vanduo šiaušėsi, ajerai gulė ant bangų. Šiandie jos akys nekreipė dėmesio nei į žmones, nei į jūrą, pradėjusią smulkiomis bangelėmis šiauštis. Jūra žalia, bangos čia nesišiaušia baltomis keteromis kaip Baltijoje. daryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Peilis be grūstės šiáuša medį. Vėjis šiáušia šiaudinį stogą, kad pasišiauštų. Tokia audra – vė [ja] s stogą šiáuša, kela. Gervinis vėjas gandralizdį šiaušia, gandrui parskridus. Vėjas šiaušė šiaudines trobesių nugaras. Šiaušias lenta abliuojant. Plaušotas medis pryš šiáušas, nebengsi ano drožti, abliuoti. Dažų plėvelė, dengianti metalo paviršių, nuo temperatūros svyravimų neturi trūkinėti, šiauštis, luptis. daryti, kad paviršiuje atsirastų pluošto gaurelių, pūkelių: Šiauštas trikotažas. apaugti ko sluoksniu. .

2. pykdyti: Ano negal šiáušti, ans tura dokumentus. Nešiáušk ano – praloši bylą. odį [marčiai] ne taip – i šiáušas. Kad tik kiek, tai ir šiáušiasi kaip kalakutas. Jei ans bėgio [ja],
pati kartais šiáušis.

3. kiršinti, kurstyti: Negana, kad pats šiaušiasi. Dar ir kitus šiaušia. Šiaušia pavaldonus prieš jų perdėtinius.

4. nenusileisti, spyriotis, priešintis, priešgyniauti: Toks mažas prieš tokį didelį šiáušiasi. Nešiáuškis pryš valdžią. Nesišiáušk! Matgi, šašas, šiáušias! Pryš carą šiáušės, ir nulengvėjo. Buvo kam (per menkas) šiáuštis! Par daug nesišiáušk peršama: kad tik ima, tai ir eik. Norėčiau betgi žinoti, kodėl jis ypačiai prieš mane šiaušias. Šiaušės prieš jį. Ko šiaušys kaip gudas pryš Dievą?! Tai ko šiáušiesi kap katė prieš šunį? Šiaušies kaip ežys su dygliais. Nešiauškis kaip ežis. Šiáušas it pryšmedis. | Kad ir retai, bet tenka susidurti su žmonėmis, prieš kuriuos šiaušiasi (yra priešiški, nepalankūs) visi mano jausmai.

5. pūstis, didžiuotis: Kad ana čia būt dirbusi, nešiáušusi, būt atleidę (dovanoję, nebaudę) . Dar būk šiáušiasi, didyn keliasi, o duonos nebeturi. Kai tik brigadnyku išrinkom, tuoj pradėjo šiáuštis. Šiáušas šiáušas kaip ežis, o niekas ano nebijo. Tris šimtus duodu metam, ir da šiáušias (nesutinka, branginasi) . Šiaušias kaip katė glostoma. Ko čia šiáušiesi kap dagys?

6. smagiai, sparčiai eiti, drožti; skuosti: Kurgi teip šiáuši? Smagiai šiáušia, matyt, reikalas kietas. Šiáušk dabar pėsčias, kad teip norėjai. Ut kur jau šiáušia visi trys – nebeprisvysi. Protingieji nuėjo savais keliais, o kvailasis šiaušė par girią. Kur šiáušies dabar?

7. eiti impulsams, purtyti: Grikius kai valgai, tai man tep ir šiáušia per dantis.
akúotą (ẽšerį.
) šiáušti didžiuotis, pūstis: Gal jis ir nešiauštų akuoto, jei nebūtų pakurstančių. Marti savo ẽšerį šiáušia, t. y. didžiuojas.
káilis (kúodas) šiáušiasi ima baimė: Teliko pas poną eiti; Juozui kailis šiaušėsi. Pagalvojus net kailis šiaušiasi. Man kailis šiaušias pamislijus, kaip tokią naktį reikės par tą mišką pareiti. Šit ant kelio stulpas juodas, net man žiūriant šiaušias kuodas. Ka anie pradeda pasakoti, káilis šiáušas.
plaukaĩ šiáušiasi [ant galvõs] . Tokių pasakojimų, aiškinimų vaikai išsižioję klausosi, net plaukai jiems ant galvos šiaušiasi. Tai tokia baisi piktadėjystė, kad plaukai šiaušias. Viliui baugu, jam šiaušiasi plaukai. Darbo daug – plaukaĩ šiáušas. Ir vyresniesiems plaukai šiaušias iš baimės.
skẽterą šiáušti: Ana sau skẽterą šiáušia, t. y. didžiuojas.
šẽrį šiáušti

1. didžiuotis: Išponėjai, dėl to ir šerį šiauši. O tu, Petriuk, per daug nešiaušk šerio su savo batais. Da pusbernelis tebė [ra],
o jau prieš tėvą šẽrį šiáušia.

2. priešintis, prieštarauti: Keleta šiaurės kraštų ėmė šerį šiaušti.
širdìs šiáušiasi baisu darosi: Kai tik artyn prie tos duobės prieini – širdìs šiáušiasi.
atšiáušti

1. padaryti nelygų, neglotnų, pašiurusį: Vė [ja] s neatšiáuša stogo, kad nendrėms eilioms klotas.

2. atsikalbėti, priešgyniauti: O, jis niekam nenusileis, moka atsišiaušt!

3. sparčiai ateiti, atskuosti: Pažiūrė. kas te atšiáušia.
išsišiáušti.

1. pašiaušti
1. Pamatėm – atskrenda arklys išsišiáušęs, kai vėjas lekia.

2. išsikelti, iškaužoti: Pavydau sviestą raugtinalė [je] išsišiáušusį – o buvo sukirmėjęs, dėl to ir išsišiáušė.

3. praleisti kurį laiką pykstant, pučiantis: Supykę visus metus išsišiáušė, vos tik dabar ėmė taikytis.
nušiáušti. smagiai nueiti, nuskuosti: Pradžio [je] apsibaręs, o paskiau nušiáušęs.
pašiáušti.

1. pastatyti, pakelti aukštyn (plaukus, plunksnas), kad būtų pasipūtę, papurę: Ana savo plaukus atvers nuo kaktos ir pašiaũš. Plaukus pašiáušė kaip triušis. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta. Kiaulė ka išsigąsta, plaukus pašiáušia ant pat smailumos ties mentims, sako – keterą pastatė. Pagaliau jis atsiliepė, pašiaušdamas savo liepsnojančią barzdą. Gieda, burbuliuoja tetervinas, kaklo plunksnas pašiaušęs, raudonus antakius išpūtęs. Netoliese bėginėjo pempės pašiauštais kuodeliais. Pašiauštomis plunksnomis, užmerktomis akimis iškreiptagalvis nor nubaidyti savo neprietelį. | Pašiáušė katinas nugarą kap pielą.: Plaukai pasišiaušia. O to plaukai va piestu tik stovi pasišiáušę. Visi plaukai stovėjo an galvos pasišiáušę. Galva didelė, plaukų verpetas pasišiaušęs. Senio veidu perbėga šypsena, kaip ežys smagiai pasišiaušia rudi ūsai. | Kiaulė pasišiáušia, kaip pamato šunį. Jei gyvuliai, žiemą išėję iš tvarto, tuojau pasišiaušia, bus didelių šalčių. Nusigandęs pasišiaušė katinas, striktelėjo į šalį kiškis. Sukrypę lūšnelės stovi pasišiaušę viena prieš kitą, lyg į karą pasirengusios. Gauruoti, pasišiaušę audros debesys slinko iš rytų. Ledai stypso pasišiaušę, iškėtę aštrias briaunas. Kad pakilo vėjas, kad pasišiaušė bangos, kad ėmė šniokšti putoti jūra! Ežeras sugaudžia ir pasišiaušia. Pietuose iš žemės kilo ir debesyse slėpė savo viršūnes aukšti, miškais pasišiaušę kalnai. Žemė vis pasišiaušus kalnais ir kalneliais. būti susivėlusiam, sušiurusiam: Ji nespėdavo vaikam galvos sušukuot, tokie pasišiáušę ir lakstydavo po kiemą. Tota koks sušiuręs, pasišiaušęs – argi neberadai gražesnio. Tai kad ir tu da neseniai atsikėlei – tebesmi pasišiáušęs. Švariai liuobiam – bulbėm, miltais, ale pasišiáušus kiaulelė. Pasišiàušusi pelėda. Pakinkytas arklys stovi pasišiaušęs ir kaklą ištiesdamas prunkšnoja. Ale aš buvau pasišiaušęs, o dabar mano visos plūksnelės blizga. Pasišiaušęs kai Džiaugšto kluonas. Pasišiaušęs kaip ožys rudenį. Pasišiaušęs lyg vilką vijęs. padaryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Eglė yr lengvai pašiaušamas medis. Sėlinuotą duoną [neaštrus] peilis pašiáuša raikant. Trintukas pašiáušė popierį. Vėjas stogą pašiáušė. Vėjas kūgį pašiáušė. Neskani ta duona: miltai su avižom, su vikiais – pasišiáušę. Lytaus gavo – pasišiáušė torpos. Pasišiáušęs žagas susigulėjo par lytotą orą. Storai prisikriovė anų, anie y [ra] netalpi, pasišiáušę. Sėlenos pasišiaušusios, duona kaip ežis apžėlusi. Luobenikė pasišiáušusi – bulbė miltinga. Kur nesuvolyta, dirva nedaili, pasišiáušusi. Suknytės, sijoniukai seniau buvo pakulniai, pasišiáušę, šiurkštūs – blauzdeles nukapoja. Nusiprausiau versmės vandeniu, ir pasišiáušė (nušerpetojo) kakta. apaugti kuo: Pasišiaušusiu daryti, kiminais apauginti.

2. supykti, užširsti: Nespėjau žodžio pasakyt – kad pasišiáušė, kad ėmė rėkt! Pasišiáušusios bobos – kaip su strypais šaudo (šiurkščiai kerta) . Tu tarpais gera, tarpais pasišiáuši. Išgirdęs tokią kalbą, žmogelis pasišiaušė ir reikalaute pareikalavo, kad jaunikaitis jam pakeltų nuo žemės duoną. Mat Eglė į tave meiliai pažiūrėjo, tai Žalvyris ir pasišiaušė ožiu.

3. pareikšti nepasitenkinimą, nepalankumą: Aš glaboju, vien vis pasišiáušęs, vis nekánkintas. Jaunam reik nepasišiáušti, priplaikesniam būti. Šemerys drebėdamas klausėsi staiga pasišiaušusio prieš jį susirinkimo. Brotainiai. užsimetė atsikratyti nuo dėdžio ir pasišiaušė prieš jį. Pasišiaušęs kaip ežys prieš šunį. Pasišiáušė kaip du katinai. Anie visi pasišiáuštų kaip katinai pryš tą mokytoją. Na, ir pasišiaušė gi kaip višta prieš vanagą, o pirštu palytėk – tik padulkės, ir sausa bus toje vietoje, kur sėdėjo.

4. būti išdidžiam, pasipūsti: Amžinai pasišiáušusi, nepatenkinta. Ana šiaušas, ir aš vieną sykį pasišiáušu: nė pirštų niekur nekìšu. Nesusišnekėsi su anuo – visumet pasišiáušęs. Išejo ta poni tokia pasišiáušusi kai kalakutė. Pasakok jiems apei tuos mokslus, kurių pats iškaloje mokinaisi, bet nepasišiaušęs ir nepuikaudamas. Tu, savavalninke didpilvi, vis pasišiáušęs. gandini būrą. Atsiranda tada daugel tokių netikėlių, pasišiaušusių svietišku mokslu ir žiniomis. Mergelkoms reik kartais [prieš vaikius] pasišiáušti (pasibranginti) . Ešeriu pasišiaušė, dar manęs nepamatęs. Pasišiaušus kai šerna. Pasišiaušęs kaip akuotas. Pasišiaušęs kaip povas ir vaikščio [ja]. Pasišiaušęs kai bagočius mirdamas. Pasišiáušęs lyg danguje skerstuves jausdamas. Oi tas piršlys tai malagis, pasišiaušęs kaipo dagis.

5. Dangus pasišiaušė (ėmė lyti, griausti) , bijau.
káilį pašiáušti pasipūsti, supykti: Tik pamėgink aną užkliudyti, tujau pašiáuš káilį.
keterà pasišiáušė apėmė baimė, išgąstis: Tau keterà pasišiaũš, kai išgirsi, kas atsitiko.
plaukaĩ pasišiáušė [ant galvõs.
] apėmė išgąstis, pasibaisėjimas: Tikt girdėk, aš tokius tau dyvus pasakysiu, kad plaukaĩ tau ant žilos galvõs pasišiáušis. Kas tai būtų, kad kap su vilku sustinki ir vilkas in tave pažiūro – an galvos plaukai pasišiaušia. Jau i plaukai jam ant galvos pasišiaušė: žiūria – priešais ciela gauja vilkų ateina. Ką dabà reik daryti? Plaukaĩ pasišiáušė. Muno plaukai pasišiáušė, nė kepurė [je] netelpa.
pláukus pašiáušti įvaryti baimės: Kad atėjo baidomasis laikas, man plaukus ir pašiaušė.
skiaũterę pašiáušti; . pykti.
šẽrį pašiáušti rodyti nepasitenkinimą: Vaikšto pašiáušęs šẽrį.
paršiáušti. smagiai pareiti, parskuosti: Te jau Ona paršiáušia namo. Tai jau ir tu paršiáuši iš vakarėlio?
péršiaušti. kurį laiką šiaušti: Páršiaušei plaukus par visą dieną.
prišiáušti.

1. daug pašiaušti (plaukų).

2. iškelti, išpūsti: Prišiáuštas (iškaužojęs) sviestas lig dangčio.

3. priešiškai nuteikti.
sušiáušti.

1. suvelti (plaukus) ; papurenti (plunksnas): Sušiáuši plaukus tik – koks čia tavo šukavimos. Išvedęs arklį sušiauštais plaukais, tarp ienų stumia, mauna pavalkais. Ji rauda garsiai ir piktai, siūbuodama sušiauštą galvą. [Liūtas] nagus išplėtęs, gaurus sušiaušęs taisosi jį suplėšyti. Visi [jauni] susipurenę plaukus, susišiáušę. Kaip išsitrinkai [galvą],
palikai toks susišiáušęs, supūręs. Susišiáušusi kaip laumė – ar ana nešukuojas? Susišukuok plaukelius – susišiáušus. Kur tep plaukus susišiáušei? Vaikščioja susišiaušusi, vargšė, kad gailu žiūrėti. Susišiáušusi galva tavo, iš miego atsikėlus. Sudekiuojami arkliai nesusišiáuša. Višta susišiáušusi, t. y. papurusi, dvės. Susišiaušę vištyčiai, išvirtusiais sparnais. Jūra susišiaušė prieš pareinantį sominį. Viršum stepės dunksojo vėjų sušiauštas audros debesis. | Kad muni sušiáušė (išgąsdino), ir kepurė nukrito iš tos baimės. padaryti nelygų, neglotnų, pašiurusį: Stovėjo vėjų sušiaušta skerdžiaus trobelė. Jei žiūrėsime iš terasos, matysime tamsiai mėlyną ežerą, sušiauštą vėjo. Vėjai sušiáušė ilginius. Lygiai kaip dangtis, šturmo sušiáuštas. Vėjas lendrinio stogo nesušiáuša. Žirklės atšipusios – tiktai nagą sušiáušei, nenukirpai. Peilio ašmens susišiáušė, kai ant tekilo pradėjo galąst. Žalias medis susišiáuša abliuojamas, nespinda.

2. sukurstyti.

3. pasipūsti, užsirūstinti: Susišiáušti prieš vienas kitą.
pláukus sušiáušti įvaryti baimės: Panašus vaizdas gero pasakotojo lūpose sušiauštų plaukus ne tik mažiems, bet ir dideliems klausytojams.
plaukaĩ susišiáušė apėmė baimė: Mun jau plaukaĩ susišiáušė, bet, misliju, nepasiduosiu.
širdìs susišiáušė apėmė pasibaisėjimas: Širdìs susišiáuša, senus laikus priminus.
užšiáušti.

1. šiaušiant užšukuoti aukštyn (plaukus).

2. užpykdyti, sukiršinti: Skersomis akimis veiza, kitus užšiauša priš artimą savo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šiáušti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">statyti, kelti aukštyn, daryti pasistojusius, papurusius (plaukus, plunksnas): </span> Višta, šiaušdama plunksnas ir kėsdama sparnus, taisėsi pintinėje. Vadinamoji žąsies oda atsiranda, kai susitraukia plaukus šiaušiantys lygieji raumenys. | Junginiai jaučiai visiškai be reikalo stovi tvarte, net plauką pradeda šiaušti <span class="explanation"> (darosi pašiurpę), </span> mažai beprižiūrimi. Šitai mano paties ponas, eidamas pri vyresnybės, šukuo [ja] galvą ir šiauša plaukus, užvis ant kakta. Dabar mergos plaukus ne šukuo [ja], ale šiáuša. Vėjas šiaušia vandenio paviršę. Pučia nesmarkus vakarų vėjukas ir šiaušia jūrą. Man plaukai šiáušias. Šukuok nešukuok, vis šiáušias plaukai. Tas jaunikis net nuplikęs nuo ožkelės pieno, ant pakaušio nesišiaušia plaukelis nė vienas. Šiaušiasi kaip kačiukas nuo sausienės. Tik chr! staiga atsimušė Kekui į ausis garsas, lyg būtų šiaušusis kur ant tvoros katė prieš šunį. Juodas vanduo šiaušėsi, ajerai gulė ant bangų. Šiandie jos akys nekreipė dėmesio nei į žmones, nei į jūrą, pradėjusią smulkiomis bangelėmis šiauštis. Jūra žalia, bangos čia nesišiaušia baltomis keteromis kaip Baltijoje. <span class="explanation">daryti nelygų, neglotną, pašiurusį: </span> Peilis be grūstės šiáuša medį. Vėjis šiáušia šiaudinį stogą, kad pasišiauštų. Tokia audra – vė [ja] s stogą šiáuša, kela. Gervinis vėjas gandralizdį šiaušia, gandrui parskridus. Vėjas šiaušė šiaudines trobesių nugaras. Šiaušias lenta abliuojant. Plaušotas medis pryš šiáušas, nebengsi ano drožti, abliuoti. Dažų plėvelė, dengianti metalo paviršių, nuo temperatūros svyravimų neturi trūkinėti, šiauštis, luptis. <span class="explanation">daryti, kad paviršiuje atsirastų pluošto gaurelių, pūkelių: </span> Šiauštas trikotažas. <span class="explanation">apaugti ko sluoksniu. </span>. <br/>2. <span class="explanation">pykdyti: </span> Ano negal šiáušti, ans tura dokumentus. Nešiáušk ano – praloši bylą. odį [marčiai] ne taip – i šiáušas. Kad tik kiek, tai ir šiáušiasi kaip kalakutas. Jei ans bėgio [ja], pati kartais šiáušis. <br/>3. <span class="explanation">kiršinti, kurstyti: </span> Negana, kad pats šiaušiasi. Dar ir kitus šiaušia. Šiaušia pavaldonus prieš jų perdėtinius. <br/>4. <span class="explanation">nenusileisti, spyriotis, priešintis, priešgyniauti: </span> Toks mažas prieš tokį didelį šiáušiasi. Nešiáuškis pryš valdžią. Nesišiáušk! Matgi, šašas, šiáušias! Pryš carą šiáušės, ir nulengvėjo. Buvo kam <span class="explanation"> (per menkas) </span> šiáuštis! Par daug nesišiáušk peršama: kad tik ima, tai ir eik. Norėčiau betgi žinoti, kodėl jis ypačiai prieš mane šiaušias. Šiaušės prieš jį. Ko šiaušys kaip gudas pryš Dievą?! Tai ko šiáušiesi kap katė prieš šunį? Šiaušies kaip ežys su dygliais. Nešiauškis kaip ežis. Šiáušas it pryšmedis. | Kad ir retai, bet tenka susidurti su žmonėmis, prieš kuriuos šiaušiasi <span class="explanation"> (yra priešiški, nepalankūs) </span> visi mano jausmai. <br/>5. <span class="explanation">pūstis, didžiuotis: </span> Kad ana čia būt dirbusi, nešiáušusi, būt atleidę <span class="explanation"> (dovanoję, nebaudę) </span>. Dar būk šiáušiasi, didyn keliasi, o duonos nebeturi. Kai tik brigadnyku išrinkom, tuoj pradėjo šiáuštis. Šiáušas šiáušas kaip ežis, o niekas ano nebijo. Tris šimtus duodu metam, ir da šiáušias <span class="explanation"> (nesutinka, branginasi) </span>. Šiaušias kaip katė glostoma. Ko čia šiáušiesi kap dagys? <br/>6. <span class="explanation">smagiai, sparčiai eiti, drožti; skuosti: </span> Kurgi teip šiáuši? Smagiai šiáušia, matyt, reikalas kietas. Šiáušk dabar pėsčias, kad teip norėjai. Ut kur jau šiáušia visi trys – nebeprisvysi. Protingieji nuėjo savais keliais, o kvailasis šiaušė par girią. Kur šiáušies dabar? <br/>7. <span class="explanation">eiti impulsams, purtyti: </span> Grikius kai valgai, tai man tep ir šiáušia per dantis. <br/><b> akúotą (ẽšerį</b>. <br/><b>) šiáušti</b> <span class="explanation">didžiuotis, pūstis: </span> Gal jis ir nešiauštų akuoto, jei nebūtų pakurstančių. Marti savo ẽšerį šiáušia, t. y. didžiuojas. <br/><b>káilis (kúodas) šiáušiasi</b> <span class="explanation">ima baimė: </span> Teliko pas poną eiti; Juozui kailis šiaušėsi. Pagalvojus net kailis šiaušiasi. Man kailis šiaušias pamislijus, kaip tokią naktį reikės par tą mišką pareiti. Šit ant kelio stulpas juodas, net man žiūriant šiaušias kuodas. Ka anie pradeda pasakoti, káilis šiáušas. <br/><b>plaukaĩ šiáušiasi [ant galvõs] </b>. Tokių pasakojimų, aiškinimų vaikai išsižioję klausosi, net plaukai jiems ant galvos šiaušiasi. Tai tokia baisi piktadėjystė, kad plaukai šiaušias. Viliui baugu, jam šiaušiasi plaukai. Darbo daug – plaukaĩ šiáušas. Ir vyresniesiems plaukai šiaušias iš baimės. <br/><b>skẽterą šiáušti</b>: Ana sau skẽterą šiáušia, t. y. didžiuojas. <br/><b>šẽrį šiáušti</b><br/>1. <span class="explanation">didžiuotis: </span> Išponėjai, dėl to ir šerį šiauši. O tu, Petriuk, per daug nešiaušk šerio su savo batais. Da pusbernelis tebė [ra], o jau prieš tėvą šẽrį šiáušia. <br/>2. <span class="explanation">priešintis, prieštarauti: </span> Keleta šiaurės kraštų ėmė šerį šiaušti. <br/><b>širdìs šiáušiasi</b> <span class="explanation">baisu darosi: </span> Kai tik artyn prie tos duobės prieini – širdìs šiáušiasi. <br/><b>atšiáušti</b><br/>1. <span class="explanation">padaryti nelygų, neglotnų, pašiurusį: </span> </span> Vė [ja] s neatšiáuša stogo, kad nendrėms eilioms klotas. <br/>2. <span class="explanation">atsikalbėti, priešgyniauti: </span> O, jis niekam nenusileis, moka atsišiaušt! <br/>3. <span class="explanation">sparčiai ateiti, atskuosti: </span> Pažiūrė. kas te atšiáušia. <br/><b>išsišiáušti</b>. <br/>1. pašiaušti 1. Pamatėm – atskrenda arklys išsišiáušęs, kai vėjas lekia. <br/>2. <span class="explanation">išsikelti, iškaužoti: </span> Pavydau sviestą raugtinalė [je] išsišiáušusį – o buvo sukirmėjęs, dėl to ir išsišiáušė. <br/>3. <span class="explanation">praleisti kurį laiką pykstant, pučiantis: </span> Supykę visus metus išsišiáušė, vos tik dabar ėmė taikytis. <br/><b>nušiáušti</b>. <span class="explanation">smagiai nueiti, nuskuosti: </span> Pradžio [je] apsibaręs, o paskiau nušiáušęs. <br/><b>pašiáušti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pastatyti, pakelti aukštyn (plaukus, plunksnas), kad būtų pasipūtę, papurę: </span> Ana savo plaukus atvers nuo kaktos ir pašiaũš. Plaukus pašiáušė kaip triušis. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta. Kiaulė ka išsigąsta, plaukus pašiáušia ant pat smailumos ties mentims, sako – keterą pastatė. Pagaliau jis atsiliepė, pašiaušdamas savo liepsnojančią barzdą. Gieda, burbuliuoja tetervinas, kaklo plunksnas pašiaušęs, raudonus antakius išpūtęs. Netoliese bėginėjo pempės pašiauštais kuodeliais. Pašiauštomis plunksnomis, užmerktomis akimis iškreiptagalvis nor nubaidyti savo neprietelį. | Pašiáušė katinas nugarą kap pielą.: Plaukai pasišiaušia. O to plaukai va piestu tik stovi pasišiáušę. Visi plaukai stovėjo an galvos pasišiáušę. Galva didelė, plaukų verpetas pasišiaušęs. Senio veidu perbėga šypsena, kaip ežys smagiai pasišiaušia rudi ūsai. | Kiaulė pasišiáušia, kaip pamato šunį. Jei gyvuliai, žiemą išėję iš tvarto, tuojau pasišiaušia, bus didelių šalčių. Nusigandęs pasišiaušė katinas, striktelėjo į šalį kiškis. Sukrypę lūšnelės stovi pasišiaušę viena prieš kitą, lyg į karą pasirengusios. Gauruoti, pasišiaušę audros debesys slinko iš rytų. Ledai stypso pasišiaušę, iškėtę aštrias briaunas. Kad pakilo vėjas, kad pasišiaušė bangos, kad ėmė šniokšti putoti jūra! Ežeras sugaudžia ir pasišiaušia. Pietuose iš žemės kilo ir debesyse slėpė savo viršūnes aukšti, miškais pasišiaušę kalnai. Žemė vis pasišiaušus kalnais ir kalneliais. <span class="explanation">būti susivėlusiam, sušiurusiam: </span> Ji nespėdavo vaikam galvos sušukuot, tokie pasišiáušę ir lakstydavo po kiemą. Tota koks sušiuręs, pasišiaušęs – argi neberadai gražesnio. Tai kad ir tu da neseniai atsikėlei – tebesmi pasišiáušęs. Švariai liuobiam – bulbėm, miltais, ale pasišiáušus kiaulelė. Pasišiàušusi pelėda. Pakinkytas arklys stovi pasišiaušęs ir kaklą ištiesdamas prunkšnoja. Ale aš buvau pasišiaušęs, o dabar mano visos plūksnelės blizga. Pasišiaušęs kai Džiaugšto kluonas. Pasišiaušęs kaip ožys rudenį. Pasišiaušęs lyg vilką vijęs. <span class="explanation">padaryti nelygų, neglotną, pašiurusį: </span> Eglė yr lengvai pašiaušamas medis. Sėlinuotą duoną [neaštrus] peilis pašiáuša raikant. Trintukas pašiáušė popierį. Vėjas stogą pašiáušė. Vėjas kūgį pašiáušė. Neskani ta duona: miltai su avižom, su vikiais – pasišiáušę. Lytaus gavo – pasišiáušė torpos. Pasišiáušęs žagas susigulėjo par lytotą orą. Storai prisikriovė anų, anie y [ra] netalpi, pasišiáušę. Sėlenos pasišiaušusios, duona kaip ežis apžėlusi. Luobenikė pasišiáušusi – bulbė miltinga. Kur nesuvolyta, dirva nedaili, pasišiáušusi. Suknytės, sijoniukai seniau buvo pakulniai, pasišiáušę, šiurkštūs – blauzdeles nukapoja. Nusiprausiau versmės vandeniu, ir pasišiáušė <span class="explanation"> (nušerpetojo) </span> kakta. <span class="explanation">apaugti kuo: </span> Pasišiaušusiu daryti, kiminais apauginti. <br/>2. <span class="explanation">supykti, užširsti: </span> Nespėjau žodžio pasakyt – kad pasišiáušė, kad ėmė rėkt! Pasišiáušusios bobos – kaip su strypais šaudo <span class="explanation"> (šiurkščiai kerta) </span>. Tu tarpais gera, tarpais pasišiáuši. Išgirdęs tokią kalbą, žmogelis pasišiaušė ir reikalaute pareikalavo, kad jaunikaitis jam pakeltų nuo žemės duoną. Mat Eglė į tave meiliai pažiūrėjo, tai Žalvyris ir pasišiaušė ožiu. <br/>3. <span class="explanation">pareikšti nepasitenkinimą, nepalankumą: </span> Aš glaboju, vien vis pasišiáušęs, vis nekánkintas. Jaunam reik nepasišiáušti, priplaikesniam būti. Šemerys drebėdamas klausėsi staiga pasišiaušusio prieš jį susirinkimo. Brotainiai. užsimetė atsikratyti nuo dėdžio ir pasišiaušė prieš jį. Pasišiaušęs kaip ežys prieš šunį. Pasišiáušė kaip du katinai. Anie visi pasišiáuštų kaip katinai pryš tą mokytoją. Na, ir pasišiaušė gi kaip višta prieš vanagą, o pirštu palytėk – tik padulkės, ir sausa bus toje vietoje, kur sėdėjo. <br/>4. <span class="explanation">būti išdidžiam, pasipūsti: </span> Amžinai pasišiáušusi, nepatenkinta. Ana šiaušas, ir aš vieną sykį pasišiáušu: nė pirštų niekur nekìšu. Nesusišnekėsi su anuo – visumet pasišiáušęs. Išejo ta poni tokia pasišiáušusi kai kalakutė. Pasakok jiems apei tuos mokslus, kurių pats iškaloje mokinaisi, bet nepasišiaušęs ir nepuikaudamas. Tu, savavalninke didpilvi, vis pasišiáušęs. gandini būrą. Atsiranda tada daugel tokių netikėlių, pasišiaušusių svietišku mokslu ir žiniomis. Mergelkoms reik kartais [prieš vaikius] pasišiáušti <span class="explanation"> (pasibranginti) </span>. Ešeriu pasišiaušė, dar manęs nepamatęs. Pasišiaušus kai šerna. Pasišiaušęs kaip akuotas. Pasišiaušęs kaip povas ir vaikščio [ja]. Pasišiaušęs kai bagočius mirdamas. Pasišiáušęs lyg danguje skerstuves jausdamas. Oi tas piršlys tai malagis, pasišiaušęs kaipo dagis. <br/>5. Dangus pasišiaušė <span class="explanation"> (ėmė lyti, griausti) </span>, bijau. <br/><b> káilį pašiáušti</b> <span class="explanation">pasipūsti, supykti: </span> Tik pamėgink aną užkliudyti, tujau pašiáuš káilį. <br/><b>keterà pasišiáušė</b> <span class="explanation">apėmė baimė, išgąstis: </span> Tau keterà pasišiaũš, kai išgirsi, kas atsitiko. <br/><b>plaukaĩ pasišiáušė [ant galvõs</b>. <br/><b>] </b>apėmė <span class="explanation">išgąstis, pasibaisėjimas: </span> Tikt girdėk, aš tokius tau dyvus pasakysiu, kad plaukaĩ tau ant žilos galvõs pasišiáušis. Kas tai būtų, kad kap su vilku sustinki ir vilkas in tave pažiūro – an galvos plaukai pasišiaušia. Jau i plaukai jam ant galvos pasišiaušė: žiūria – priešais ciela gauja vilkų ateina. Ką dabà reik daryti? Plaukaĩ pasišiáušė. Muno plaukai pasišiáušė, nė kepurė [je] netelpa. <br/><b>pláukus pašiáušti</b> <span class="explanation">įvaryti baimės: </span> </span> Kad atėjo baidomasis laikas, man plaukus ir pašiaušė. <br/><b>skiaũterę pašiáušti; </b>. <span class="explanation">pykti. </span> <br/><b>šẽrį pašiáušti</b> <span class="explanation">rodyti nepasitenkinimą: </span> Vaikšto pašiáušęs šẽrį. <br/><b>paršiáušti</b>. <span class="explanation">smagiai pareiti, parskuosti: </span> Te jau Ona paršiáušia namo. Tai jau ir tu paršiáuši iš vakarėlio? <br/><b>péršiaušti</b>. <span class="explanation">kurį laiką šiaušti: </span> Páršiaušei plaukus par visą dieną. <br/><b>prišiáušt</b>i. <br/>1. <span class="explanation">daug pašiaušti (plaukų). </span> <br/>2. <span class="explanation">iškelti, išpūsti: </span> Prišiáuštas <span class="explanation"> (iškaužojęs) </span> sviestas lig dangčio. <br/>3. <span class="explanation">priešiškai nuteikti. </span> <br/><b>sušiáušti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suvelti (plaukus) ; papurenti (plunksnas): </span> Sušiáuši plaukus tik – koks čia tavo šukavimos. Išvedęs arklį sušiauštais plaukais, tarp ienų stumia, mauna pavalkais. Ji rauda garsiai ir piktai, siūbuodama sušiauštą galvą. [Liūtas] nagus išplėtęs, gaurus sušiaušęs taisosi jį suplėšyti. Visi [jauni] susipurenę plaukus, susišiáušę. Kaip išsitrinkai [galvą], palikai toks susišiáušęs, supūręs. Susišiáušusi kaip laumė – ar ana nešukuojas? Susišukuok plaukelius – susišiáušus. Kur tep plaukus susišiáušei? Vaikščioja susišiaušusi, vargšė, kad gailu žiūrėti. Susišiáušusi galva tavo, iš miego atsikėlus. Sudekiuojami arkliai nesusišiáuša. Višta susišiáušusi, t. y. papurusi, dvės. Susišiaušę vištyčiai, išvirtusiais sparnais. Jūra susišiaušė prieš pareinantį sominį. Viršum stepės dunksojo vėjų sušiauštas audros debesis. | Kad muni sušiáušė <span class="explanation"> (išgąsdino), </span> ir kepurė nukrito iš tos baimės. <span class="explanation">padaryti nelygų, neglotnų, pašiurusį: </span> </span> Stovėjo vėjų sušiaušta skerdžiaus trobelė. Jei žiūrėsime iš terasos, matysime tamsiai mėlyną ežerą, sušiauštą vėjo. Vėjai sušiáušė ilginius. Lygiai kaip dangtis, šturmo sušiáuštas. Vėjas lendrinio stogo nesušiáuša. Žirklės atšipusios – tiktai nagą sušiáušei, nenukirpai. Peilio ašmens susišiáušė, kai ant tekilo pradėjo galąst. Žalias medis susišiáuša abliuojamas, nespinda. <br/>2. <span class="explanation">sukurstyti. </span> <br/>3. <span class="explanation">pasipūsti, užsirūstinti: </span> Susišiáušti prieš vienas kitą. <br/><b> pláukus sušiáušti</b> <span class="explanation">įvaryti baimės: </span> </span> Panašus vaizdas gero pasakotojo lūpose sušiauštų plaukus ne tik mažiems, bet ir dideliems klausytojams. <br/><b>plaukaĩ susišiáušė</b> <span class="explanation">apėmė baimė: </span> Mun jau plaukaĩ susišiáušė, bet, misliju, nepasiduosiu. <br/><b>širdìs susišiáušė</b> <span class="explanation">apėmė pasibaisėjimas: </span> Širdìs susišiáuša, senus laikus priminus. <br/><b>užšiáušti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šiaušiant užšukuoti aukštyn (plaukus). </span> <br/>2. <span class="explanation">užpykdyti, sukiršinti: </span> Skersomis akimis veiza, kitus užšiauša priš artimą savo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.