Priramstymas – tai psichologinis terminas, reiškiantis sąmoningą informacijos iškraipymą ar netiesų papasakojimą, siekiant sukurti klaidingą atmintį sau ar kitam asmeniui. Dažnai siejamas su manipuliacija, autosugestija ar netiesomis istorijomis, kurios „įsimena“ kaip tikros.
Pavyzdžiai:
1. Tėvų įtaka: Tėvas vaikui kartojasi netikrą istoriją (pvz., „vaikystėje tu pamilai balionus po to, kai vienas nuskrido“). Laikui bėgant vaikas pradeda tikėti, kad tai įvyko.
2. Porų santykiai: Vienas partneris kaltina kitą dėl išgalvoto įvykio („tu mane ignoravai pirmame pasimatyme“), kol antrasis galiausiai patikėja.
3. Savipriramstymas: Asmuo įtikin save, kad išgyveno kažką, ko nebuvo (pvz., „atmintis“ apie vaikystės įvykį, apie kurį tik išgirdo iš šeimos nario).
Trumpai: Tai atminties iškraipymas per neteisingą informaciją ar pasikartojančius melus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.