priklaipyti

klaipýti, klaĩpo, klaĩpė. kleipti.

1. kraipyti, kreipti, kreivinti: Neklaipýk kurpių į šalį! Per gruodą labai negera eiti: kojas visaip klaĩpo. Nesvietiškai tas vaikas čebatus klaĩpo. Nežinau, ar galėsiu vaikščiot – kojas klaipo. Ėjo meška per karklyną, kojas klaipydama. Tavo dirbtos šliurės labai kojas klaĩpo. Man kojos kad klaipos, tai net paeit negal. Ko klaipaĩs kai varna atsistojus?

2. vartyti, sukioti: Stovinčių žirnių neklaipýk ir nedaryk brydžių. Vėjas klaĩpė rugius, kol suklaĩpė, t. y. ir šiaip, ir taip iškraipė, išdraikė, suvartė. Pamidorus dviem ūgiais leidžiau, nepriraišiojau, tai ėmė klaipytis.

3. išsikreivoti, netvarkingai išsimėtyti: Tame kieme klaipýte susiklaĩpiusios sodybos.

4. daryti (pjūklui) taką: Moki pjūklą klaipýt?
kiškàs (kójas) klaipýti šokti: Ir tas briedis ilgarietis savo kiškas klaipė.
išklaipýti.

1. kreivai numinti: Batus vaikas išklaĩpė belakstydamas. Tu išklaipeĩ čeverykus, batus, t. y. iškleišei, nukreipei. Neišklaipýk užukulnių!

2. pakeisti formą, iškreipti, padaryti kreivą, iškreivinti: Pro cilindrinius stiklus daiktai gali atrodyti savotiškai išklaipyti. Mėšlungis siaubingai išklaipė josios veidą. Pjūklo dantys į šalis išsiklaipė – reikės ištiesti. Pilies bokštai susverdėjo, langų rėmai išsiklaipė. Spygliuočių atžalynai susideda dažnai iš mažaūgių, išsiklaipiusių medžių. Santykis tarp bendrinio ir spalvinio akipločio išsiklaipęs.

3. išklibinti, išjudinti, išversti: Vaikai išklaĩpė baslius, ir tvora išvirto. Per karštį arklys įlindo į apvydžią ir visus virpčius išklaĩpė. Naujo vežimo rateliai išsiklaĩpė.

4. išvartyti, išdraikyti: Vėjas rugius išklaĩpė. Išklaĩpė lietus rugius, kaži ar jie beatsistos kada. Rugiai išsiklaĩpė ant visas puses, nė iš katro galo pjaut. Nepjauti rugiai išsiklaĩpė į šalis, t. y. išsikraipė.

5. išvingiuoti: Rugiuose išklaipýtos brydės žąsų.

6. padaryti (pjūklui) taką: Blogai išklaipeĩ pjūklą – takas kreivas.
priklaipýti. privarginti klaipymu: Tokiuo keliu [einant] priklaĩpo kojas.
suklaipýti.

1. išklaipyti 2: Aš padariau gerai rėmus, o jis atėjęs suklaĩpė. | Jo lūpas suklaipė pašaipos šypsnys. Jojo veidą suklaipė pyktis. Statant baldus ar kitokius daiktus, grindims įlinkus, įlaidai nuskyla, ir grindys susiklaipo. Pakelėj apsiverkę žvangučiai, susiklaipius vytinė tvora. | Visi namai apsupa senį, bet jis dar pakelia susiklaipiusį veidą ir šūkteli. Kairėje sėdėjo Teresė su atsikišusiu smakru ir susiklaipiusiais, bet labai gražiais dantimis.

2. suvartyti visaip, susukioti verpetais: Vėjis suklaĩpė rugius, ir šiaip, ir taip išdraikė, suvartė. Javus gyvuliai suklaĩpė, t. y. subraidė, sulaužė. Bematant vežimėlis, Raugalų Raulas ir eržilas tiktai susimataškavo, susiklaipė ir susimaišė į vieną krūvą.

3. klaipyti 3: Netoliese buvo trys kaimelio namai – jie nebuvo sugriuvę, bet suklaipyti. Matai viešbučius su pakabomis ties durimis arba ant durų, kur. lietuviški parašai. neišpasakytai suklaipyti. Tam kieme klaipýte susiklaĩpiusios sodybos. Dirvos, sodybos mūsų susiklaipiusios. Gal jame olos ir uolos taip susiklaipiusios, kad aušros šviesa, krisdama tenai, padaro kokį nors žmogišką pavidalą.

4. sumišti, susimaišyti: Bet grapukas, nemalonių atsiminimų paliestas, susiklaipo, nežinodamas, ką atsakyti. | Susiklaipė visos mano mintys.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>klaipýti, </b>klaĩpo, klaĩpė. kleipti. <br/>1. <span class="explanation">kraipyti, kreipti, kreivinti: </span> Neklaipýk kurpių į šalį! Per gruodą labai negera eiti: kojas visaip klaĩpo. Nesvietiškai tas vaikas čebatus klaĩpo. Nežinau, ar galėsiu vaikščiot – kojas klaipo. Ėjo meška per karklyną, kojas klaipydama. Tavo dirbtos šliurės labai kojas klaĩpo. Man kojos kad klaipos, tai net paeit negal. Ko klaipaĩs kai varna atsistojus? <br/>2. <span class="explanation">vartyti, sukioti: </span> Stovinčių žirnių neklaipýk ir nedaryk brydžių. Vėjas klaĩpė rugius, kol suklaĩpė, t. y. ir šiaip, ir taip iškraipė, išdraikė, suvartė. Pamidorus dviem ūgiais leidžiau, nepriraišiojau, tai ėmė klaipytis. <br/>3. <span class="explanation">išsikreivoti, netvarkingai išsimėtyti: </span> Tame kieme klaipýte susiklaĩpiusios sodybos. <br/>4. <span class="explanation">daryti (pjūklui) taką: </span> Moki pjūklą klaipýt? <br/><b> kiškàs (kójas) klaipýti</b> <span class="explanation">šokti: </span> Ir tas briedis ilgarietis savo kiškas klaipė. <br/><b>išklaipýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kreivai numinti: </span> Batus vaikas išklaĩpė belakstydamas. Tu išklaipeĩ čeverykus, batus, t. y. iškleišei, nukreipei. Neišklaipýk užukulnių! <br/>2. <span class="explanation">pakeisti formą, iškreipti, padaryti kreivą, iškreivinti: </span> Pro cilindrinius stiklus daiktai gali atrodyti savotiškai išklaipyti. Mėšlungis siaubingai išklaipė josios veidą. Pjūklo dantys į šalis išsiklaipė – reikės ištiesti. Pilies bokštai susverdėjo, langų rėmai išsiklaipė. Spygliuočių atžalynai susideda dažnai iš mažaūgių, išsiklaipiusių medžių. Santykis tarp bendrinio ir spalvinio akipločio išsiklaipęs. <br/>3. <span class="explanation">išklibinti, išjudinti, išversti: </span> Vaikai išklaĩpė baslius, ir tvora išvirto. Per karštį arklys įlindo į apvydžią ir visus virpčius išklaĩpė. Naujo vežimo rateliai išsiklaĩpė. <br/>4. <span class="explanation">išvartyti, išdraikyti: </span> Vėjas rugius išklaĩpė. Išklaĩpė lietus rugius, kaži ar jie beatsistos kada. Rugiai išsiklaĩpė ant visas puses, nė iš katro galo pjaut. Nepjauti rugiai išsiklaĩpė į šalis, t. y. išsikraipė. <br/>5. <span class="explanation">išvingiuoti: </span> Rugiuose išklaipýtos brydės žąsų. <br/>6. <span class="explanation">padaryti (pjūklui) taką: </span> Blogai išklaipeĩ pjūklą – takas kreivas. <br/><b>priklaipýti</b>. <span class="explanation">privarginti klaipymu: </span> Tokiuo keliu [einant] priklaĩpo kojas. <br/><b>suklaipýti</b>. <br/>1. išklaipyti 2: Aš padariau gerai rėmus, o jis atėjęs suklaĩpė. | Jo lūpas suklaipė pašaipos šypsnys. Jojo veidą suklaipė pyktis. Statant baldus ar kitokius daiktus, grindims įlinkus, įlaidai nuskyla, ir grindys susiklaipo. Pakelėj apsiverkę žvangučiai, susiklaipius vytinė tvora. | Visi namai apsupa senį, bet jis dar pakelia susiklaipiusį veidą ir šūkteli. Kairėje sėdėjo Teresė su atsikišusiu smakru ir susiklaipiusiais, bet labai gražiais dantimis. <br/>2. <span class="explanation">suvartyti visaip, susukioti verpetais: </span> Vėjis suklaĩpė rugius, ir šiaip, ir taip išdraikė, suvartė. Javus gyvuliai suklaĩpė, t. y. subraidė, sulaužė. Bematant vežimėlis, Raugalų Raulas ir eržilas tiktai susimataškavo, susiklaipė ir susimaišė į vieną krūvą. <br/>3. klaipyti 3: Netoliese buvo trys kaimelio namai – jie nebuvo sugriuvę, bet suklaipyti. Matai viešbučius su pakabomis ties durimis arba ant durų, kur. lietuviški parašai. neišpasakytai suklaipyti. Tam kieme klaipýte susiklaĩpiusios sodybos. Dirvos, sodybos mūsų susiklaipiusios. Gal jame olos ir uolos taip susiklaipiusios, kad aušros šviesa, krisdama tenai, padaro kokį nors žmogišką pavidalą. <br/>4. <span class="explanation">sumišti, susimaišyti: </span> Bet grapukas, nemalonių atsiminimų paliestas, susiklaipo, nežinodamas, ką atsakyti. | Susiklaipė visos mano mintys.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.