Prieranka – tai lietuvių liaudies dainų stiliaus bruožas, kai dainos tekstas papildomas beprasmėmis skiemenų arba žodžių junginiais, dažniausiai siekiant išlaikyti ritmą, melodiją ar pagerinti muzikališkumą.
Pavyzdžiai:
- Valio, lio, lio – dažnas priedainis.
- Oj, lylio, lylio – naudojamas sutapdinti eilutę.
- Rato, tato – kartojami skiemenys be tiesioginės reikšmės.
Trumpai: prieranka – tai ritminis/muzikinis užpildas, nepridedantis prasmės, bet svarbus dainos grožiui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.