priebragė

Priebragė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis bjaurų, nepatrauklų, nešvarų daiktą, vietą ar padėtį. Dažnai vartojamas kalbant apie purviną, netvarkingą aplinką ar nekokybišką, menką daiktą.

Pavyzdžiai:
1. Kambarys buvo tikra priebragė – visur dulkes ir daiktų krūvos.
2. Nusipirkau pigų telefoną, bet tai tik priebragė – lūžta kas dieną.
3. Po šventųjų virtuvė liko kaip priebragė.
4. Nešioji tas senus batus? Juk tai visiška priebragė!

Trumpai:
Tai neigiamas apibūdinimas, nusakantis nešvarumą, netvarką ar menką kokybę.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'priebrage' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Priebragė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis bjaurų, nepatrauklų, nešvarų daiktą, vietą ar padėtį. Dažnai vartojamas kalbant apie purviną, netvarkingą aplinką ar nekokybišką, menką daiktą. Pavyzdžiai: 1. Kambarys buvo tikra priebragė – visur dulkes ir daiktų krūvos. 2. Nusipirkau pigų telefoną, bet tai tik priebragė – lūžta kas dieną. 3. Po šventųjų virtuvė liko kaip priebragė. 4. Nešioji tas senus batus? Juk tai visiška priebragė! Trumpai: Tai neigiamas apibūdinimas, nusakantis nešvarumą, netvarką ar menką kokybę.