"Preliudas" – tai trumpa muzikos pjesė, dažnai įžanginio pobūdžio, kuri gali būti savarankiškas kūrinys arba įvadas ilgesnei kompozicijai (pvz., fugai, sonatai). Terminas kilęs iš lotynų kalbos (praeludere – "žaisti prieš").
Pagrindiniai tipai:
1. Savarankiški preliudai – nedidelės formos kūriniai, išreiškiantys vieną emociją ar idėją (pvz., Fryderyko Šopeno preliudai fortepijonui).
2. Įvadiniai preliudai – pristato pagrindinį kūrinį (pvz., Johanno Sebastiano Bacho "Gerai temperuotas klaviras", kur kiekviena fuga pradedama preliudu).
Pavyzdžiai:
- J.S. Bacho "C dur preliudas" (WTC I) – garsus harmoninis ciklas arpečiuose.
- Šopeno "Lietaus lašo preliudas" (Nr. 15, Des-dur) – lyrizmas ir vaizdingumas.
- Debusi "Namiukės su ilgais plaukais" – impresionistinis preliudas fortepijonui.
- Operų uvertiūros kartais vadinamos simboliniais preliudais (pvz., R. Vagnerio "Tristanas ir Izolda").
Trumpai: Preliudas – dažnai trumpa, įžanginė ar savarankiška muzikos forma, svarbi nuo baroko iki moderniosios muzikos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.