Terminas „impresionistinis“ kilęs iš meno srovės impresionizmo, kuris atsirado XIX a. pab. Prancūzijoje. Jis apibūdina:
- Dėmesį momentinei įspūdžiui, atmosferai, šviesos ir spalvų perteikimui.
- Laisvą, pastebimais potėpiais tapybos techniką.
- Dažnai – kasdienio gyvenimo, gamtos motyvus.
Pavyzdžiai:
1. Mene: K. Monė paveikslas „Saulėtekis“ – miglota, šviesi panorama.
2. Muzikoje: K. Debisi kūriniai – „Mėnulio šviesa“, kuriuose vyrauja atspalviai ir nuotaika.
3. Literatūroje: V. Krėvės pasakojimai – vaizdingi, emocingi gamtos aprašymai.
4. Kalboje (perkeltine prasme): „Impresionistinis aprašymas“ – vaizdinis, bet ne detalizuotas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.