Prazvimbimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgalaikį, nuobodų pokalbį ar kalbėjimą be aiškios prasmės ar tikslo. Jis dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje norint apibūdinti varginantį, pernelyg išplėtotą ar neįdomų diskursą.
Pavyzdžiai:
1. Senelio prazvimbimas apie senus laikus truko valandą, bet nieko naujo nesužinojau.
2. Susirinkime metu vėl prasidėjo vadybininko prazvimbimas apie procedūras.
3. Nustok prazvimbimą vesti – sakyk tiesiai, ko nori!
Sinonimai: plepėjimas, balbėjimas, tuščia kalba, beviltiškas kalbėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.