prastata
Prastata – tai filosofinis terminas, reiškiantis pirmapradę, nekintančią, amžiną ir savarankišką esmę, kuri yra visatos, materijos ar dvasinio pasaulio pagrindas. Tai pirmoji priežastis, iš kurios kyla visa kita.
Pavyzdžiai:
1. Platono idėjos – amžinos ir tobulos formos, kuriomis grindžiama materiali tikrovė.
2. Aristotelio pirma priežastis – pirmasis nejudantis judintojas, visko pradžia.
3. Dievas teizme – amžina, nekintanti ir savarankiška būtybė, sukūrusi pasaulį.
4. Atomai senovės materialistų (pvz., Demokrito) – nedalios ir amžinos materijos dalelės.
5. Brahmanas indų filosofijoje – aukščiausioji, absoliuti realybė.
Trumpai: prastata – tai pamatinė esmė, iš kurios viskas kyla ir kuriai viskas grįžta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.