prašnumas

"Prašnumas" – tai abstraktus daiktavardis, reiškiantis prašymo, maldavimo veiksmą ar būseną, taip pat pagarbų, romų elgesį ar nuolankumą. Kilęs iš veiksmažodžio "prašyti".

Pavyzdžiai:
1. Prašymo veiksmas:
Jo prašnumas buvo išgirstas – padėjo jam.
2. Pagarbus elgesys:
Pasitiko svečius su dideliu prašnumu.
3. Romus, nuolankus tonas:
Kalbėjo tylu, prašnumu kupinu balsu.

Sinonimai: pagarba, romumas, maldumas, nuolankumas.
Naudojimas: Dažniausias literatūroje ar formalioje kalboje, kasdienėje kalboje retas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'prasnumas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Prašnumas" – tai abstraktus daiktavardis, reiškiantis prašymo, maldavimo veiksmą ar būseną, taip pat pagarbų, romų elgesį ar nuolankumą. Kilęs iš veiksmažodžio "prašyti". Pavyzdžiai: 1. Prašymo veiksmas: Jo prašnumas buvo išgirstas – padėjo jam. 2. Pagarbus elgesys: Pasitiko svečius su dideliu prašnumu. 3. Romus, nuolankus tonas: Kalbėjo tylu, prašnumu kupinu balsu. Sinonimai: pagarba, romumas, maldumas, nuolankumas. Naudojimas: Dažniausias literatūroje ar formalioje kalboje, kasdienėje kalboje retas.