prašaleĩtis, -ė. prašalaitis:
1. Nenoriu ten eiti – visokių prašaleĩčių prisirinko. Numiškiams gali parodyti, bet prašaleĩčiams nerodyk. Ana bugšti y [ra],
bijo prašaleĩčių, neįsileida. Nutvėrei prašaleĩtį žmogų, i sulaikyk. Nepalik nėko lauke: visokių prašaleĩčių pilnà – būs i nujoję. Nu vokyčių ir prašaleičių nė kokio drabužio nepirkusys. Jei koks prašaleĩtis būtum, nepasakočio. Čia būs užkretamos ligos, i prašaleĩčiams negal įeiti.
2. Antrosios žinyčios, prašaleičių raštuose Romove vadinamos, toksai yra aprašas. Nesirado nė vienas, net tiektai tasai prašaleitis.
3.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.