ruõpti, -ia (-a), -ė.
1. pirštais imti iš po kelmo bulves, neraunant kero.
2. kasti: Kap jautis per visądien ruõpė bulbes.
3. ruobti 1: Su kaltu ruopu grūstuvį. Ruopti sunku, kol išruopsi klumpes.
išruõpti, -ia, ìšruopė. išruobti:
1. Bulbę išruõpk, ir bus pypkė. Sūnus ìšruopė avilį su kertekliu. Šaukštą išruõpti. Karalaitis nuejo į dvaro sodną, nuskobė obulį, išruopė vidurį, padirbo du kaušus ir įsidėjo į obulį auksinį dvarą.
2. Ìšruopiau duobelę, tegu vandens pribėga.
praruõpti, -ia, pràruopė. praruobti:
1.
2. Gale ant akmeniu padės, duobelę praruõps, i suksias. Praruopiau duobelę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.