Prantnumas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis baimės, nerimo, susirūpinimo jausmą, dažnai su atspalviu neapibrėžto, migloto pavojaus ar blogų nuojautų. Kilęs iš veiksmažodžio „prantėti“ (baidytis, bijoti).
Pavyzdžiai:
1. Jausmas: Jam apėmė prantnumas, kai išvydo tamsą miške.
2. Nuojauta: Prantnumas ją persekiojo visą dieną, tarsi kažkas netiko.
3. Kontekste: Pranešimas sukėlė bendruomenėje prantnumą dėl ateities.
Sinonimai: baimė, nerimas, nuogąstavimas, įtampa.
Naudojamas: dažniau literatūroje, rašytinėje kalboje ar išraiškingame stiliuje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.