pralotystė

Pralotystė – tai žodžio ar posakio prasmės silpninimas, dažniausiai dėl per dažno vartojimo ar netinkamo konteksto. Tai retorinis reiškinys, kai išreiškimas tampa menkesnis, nusidėvėjęs.

Pavyzdžiai:
1. „Aš miręs pavargęs“ – „miręs“ čia ne tiesioginė prasmė, o tik sustiprinimas, bet dėl dažno vartojimo silpsta.
2. „Genijus“ – kartais vartojamas apie bet ką įdomų, nors pirminė prasmė – išskirtinis talentas.
3. „Nuostabus“ – dažnai sakoma apie kas nors paprastai gera, nors pirminė reikšmė – „stebinantis“.

Priežastys: pernelyg dažnas vartojimas, kalbos madai, pernelyg plačios reikšmės taikymas.

Įrašas
Paaiškinimas	Pralotystė – tai žodžio ar posakio prasmės silpninimas, dažniausiai dėl per dažno vartojimo ar netinkamo konteksto. Tai retorinis reiškinys, kai išreiškimas tampa menkesnis, nusidėvėjęs. Pavyzdžiai: 1. „Aš miręs pavargęs“ – „miręs“ čia ne tiesioginė prasmė, o tik sustiprinimas, bet dėl dažno vartojimo silpsta. 2. „Genijus“ – kartais vartojamas apie bet ką įdomų, nors pirminė prasmė – išskirtinis talentas. 3. „Nuostabus“ – dažnai sakoma apie kas nors paprastai gera, nors pirminė reikšmė – „stebinantis“. Priežastys: pernelyg dažnas vartojimas, kalbos madai, pernelyg plačios reikšmės taikymas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.