„Pralietuviškas“ reiškia praradęs lietuvišką (lietuviškąją) savastį, kultūrą ar kalbą – t.y., asmuo ar reiškinys, kuris buvo lietuviškas, bet dėl asimiliacijos, istorinių aplinkybių ar kitų priežasčių nustojo būti lietuvišku.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: XIX a. bajorai, kurie perėmė lenkišką kultūrą ir kalbą, tapo pralietuviški.
2. Šeimos kontekste: Emigrantų vaikai, užaugę užsienyje ir nekalbantys lietuviškai, gali būti laikomi pralietuviškomis kartomis.
3. Kultūrinis: Žmonės, atsisakę lietuviškų tradicijų dėl globalizacijos, yra linkę į pralietuviškimą.
Trumpai: Tai procesas ar būsena, kai lietuviškumas išnyksta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.