prakura
Prakura – tai indų filosofijoje (ypač sankhjoje) naudojama sąvoka, reiškianti pirminę materiją arba pradinę gamtos substanciją, iš kurios išsivysto visa materiali visata. Ji yra dinamiška, aktyvi ir sudaryta iš trijų gunų (savybių: satva – pusiausvyra, radžas – veikla, tamas – inercija).
Pagrindinės reikšmės:
1. Pasaulio pradžia – neapibrėžta, nemateriali priežastis.
2. Priešinga purušai (grynam sąmoningam dausai).
3. Evoliucijos šaltinis – per gunų sąveiką sukuria 23 fundamentalias visatos kategorijas (protą, jutimus, elementus ir kt.).
Pavyzdžiai kontekste:
- Filosofiniame – Prakura kaip „neišreikšta“ gamta, kuri, veikiama gunų, virsta „išreikšta“ pasaulio forma.
- Religiniame – Kai kurios šaknys sieja su Šakti (dievybės energija) arba Maya (iliuzija).
- Analogijoje – Kaip neišpūstas balionas (prakura) vs. išpūstas balionas (materialus pasaulis).
Santrauka: Prakura – pirminė, dinaminė materijos esmė indų mąstyme, iš kurios išsivysto viskas, išskyrus grynąją sąmonę (purušą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.