Praklebonautai – tai žmonės, kurie mėgsta arba specialiai ieško vietų, kuriose niekas nebūna (pvz., tuščių pastatų, apleistų zonų, nenaudojamų erdvių), norėdami pabūti vieni ar patirti ramybę. Terminas kilęs iš žodžių derinio: prakalbėti (vietovė, kurioje niekas nekalba / tyla) + nautas (keliautojas).
Pavyzdžiai:
1. Apleistas fabrikas vakare.
2. Tuščias paplūdimys žiemą.
3. Bibliotekos kampas darbo valandomis.
4. Miško glūdumą toli nuo takų.
5. Ankstyvas ryto kelias į miestą, kai gatvės dar tuščios.
Tai susiję su poreikiu ištrūkti iš triukšmo, pabūti vienam ar atrasti ramybę neįprastose, bet ne būtinai „atogrąžų“ vietose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.