prabūtis

"Prabūtis" – senas, retai vartojamas žodis, reiškiantis protėvį, senelį, senovės asmenį (dažniausiai vyriškos giminės). Kilęs iš priešdėlio "pra-" (senovės, pirmykštis) ir šaknies "būtis" (būtis, esybė).

Pavyzdžiai:
1. Mūsų giminės prabūčiai kūrė šalies istoriją.
2. Pasakojama, kad prabūtis šią žemę aprėjo mišku.

Sinonimai: protėvis, senelis, senis, пращур (slavizmas).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'prabutis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Prabūtis" – senas, retai vartojamas žodis, reiškiantis protėvį, senelį, senovės asmenį (dažniausiai vyriškos giminės). Kilęs iš priešdėlio "pra-" (senovės, pirmykštis) ir šaknies "būtis" (būtis, esybė). Pavyzdžiai: 1. Mūsų giminės prabūčiai kūrė šalies istoriją. 2. Pasakojama, kad prabūtis šią žemę aprėjo mišku. Sinonimai: protėvis, senelis, senis, пращур (slavizmas).