"Plyšgimis" yra daiktavardis, reiškia įtrūkimą, plyšį ar skylę (dažniausiai siaurą ir ilgą), atsiradusį dėl plėšimo, sprogimo, deformacijos ar panašaus poveikio.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje:
Uola suskilo giliu plyšgimiu po žemės drebėjimo.
2. Statiniuose:
Sienoje atsirado plyšgimis nuo nuosmukio.
3. Dalykuose:
Knygos viršelyje matėsi nedidelis plyšgimis.
4. Perkeltine prasme:
Jų draugystėje atsirado plyšgimis po ginčo.
Trumpai:
Tai fizinis arba abstraktus "įtrūkimas", rodantis pažeidimą ar skilimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.