plygė

„Plygė“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lygumą, plokščią vietovę, plokštumą (pvz., lauko plygė, vandens plygė). Kartais vartotas ir perkeltine prasme – kaip „lygumoje esantis daiktas“ ar net „plokščias indas“.

Pavyzdžiai:
1. Toliau driekėsi beribė pievų plygė.
2. Ežero plygėje atsispindėjo debesys.
3. Senovėje plygėmis vadino ir plokščius dubenėlius.

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	„Plygė“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lygumą, plokščią vietovę, plokštumą (pvz., lauko plygė, vandens plygė). Kartais vartotas ir perkeltine prasme – kaip „lygumoje esantis daiktas“ ar net „plokščias indas“. Pavyzdžiai: 1. Toliau driekėsi beribė pievų plygė. 2. Ežero plygėje atsispindėjo debesys. 3. Senovėje plygėmis vadino ir plokščius dubenėlius. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.