Pliuškumas – tai savybė būti pliušku, t. y. purus, lengvai skaidantis, trapus, nerangus (pvz., apie medieną, duoną, akmenį). Dažnai vartojama perkeltine prasme apie nepatikimumą, silpnumą.
Pavyzdžiai:
1. Senos lentos tapo visiškai pliuškios – griūva nuo prisilietimo.
2. Iškepta duona per sausoka ir pliušku.
3. Jo pažadai pasirodė pliuškūs kaip supuvęs medis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.