Pliuškenimas – tai neformalus žodis, reiškiantis smulkų, nuobodų, neretai bereikšmį kalbėjimą ar rašymą, kuriuo užpildomas laikas ar vieta, bet kuris neprideda vertės. Dažnai vartojamas apibūdinti pernelyg išplėstinį, vangų tekstą ar kalbą.
Pavyzdžiai:
1. Rašyme: Studento esė buvo tiesiog pliuškenimas – daug žodžių, bet mažai minties.
2. Kalboje: Jo pranešimas per susirinkimą buvo grynas pliuškenimas, nieko naujo.
3. Medijuose: Straipsnis apie žvaigždę – tik pliuškenimas, be faktų.
Sinonimai: plepalai, tuščiažodžiavimas, vandens pylimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.