„Plikintelis“ – tai mažybinė ar švelninimo forma nuo žodžio „plikis“ (nuplikęs žmogus). Vartojama švelniau ar juokais apibūdinti pliką žmogų, dažnai su švelniu ar šypseno atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Senasis draugas jau visai tapo plikinteliu, bet vis tiek nešioja kepurę.
2. Kūdikis gimė kaip tikras plikintelis – net plaukų druskos.
3. Nors ir plikintelis, bet jausdamas vėją ant galvos vis juokiasi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.