Plėzentis – tai medicininis terminas, reiškiantis įgimtą ar įgytą organo ar audinio išsidėstymo anomaliją (pvz., gimdos, inkstų, vidurių). Dažniausiai vartojamas akušerijoje.
Pagrindinės reikšmės:
1. Placentos pritvirtinimo anomalija – kai placenta netinkamai prisitvirtina prie gimdos sienelės (pvz., placenta previa, kai placenta dengia gimdos kaklelį).
2. Kito organo neteisinga padėtis – pvz., inksto plėzentis (inkstas išsidėstęs neįprastoje vietoje).
Pavyzdžiai:
- „Nustatyta užpakalinė gimdos plėzentis“ – gimda pasvirusi atgal, link stuburo.
- „Diagnozuota placenta previa – tai pavojingas plėzentis“ – placenta užstoja gimdos išėjimą.
- „Įgimtas inksto plėzentis“ – inkstas įsikūręs dubens srityje, o ne juosmenyje.
Trumpai: Plėzentis – organo netinkama vieta ar padėtis kūne, dažniausiai susijusi su placenta ar gimda.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.