"Plepetukas" – šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis daug ir greitai kalbantį žmogų, dažnai su švelniai šmaikščiu ar meilia konotacija. Gali būti vartojamas apie vaikus ar artimus žmones.
Pavyzdžiai:
1. Mūsų mažasis Jonas – tikras plepetukas, visą diją pasakoja istorijas!
2. Nustok būti plepetuku ir klausyk, ką kiti sako.
3. Su šia plepetuke visą vakrą šnekėjom apie keliones.
Sinonimai: tratalius, plepys, pletkūnas (pastarieji gali turėti labiau neigiamą atspalvį).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.