plenipotentas

Plenipotentas (lot. plenipotens – „pilną galią turintis“) – asmuo, turintis pilnas įgaliojimus arba visiškas galias atstovauti, vykdyti valdžią ar spręsti tam tikrus klausimus.

Pagrindinės reikšmės:
1. Diplomatija – įgaliotas atstovas (pvz., ambasadorius) su pilnomis galėmis derėtis ir pasirašyti sutartis.
2. Teisė – asmuo, gavęs pilną notarinį įgaliojimą veikti kito vardu.
3. Istorija – valdovas, turintis absoliučią valdžią (pvz., monarchas).

Pavyzdžiai:
- Diplomatijoje: „Tarptautinė konferencija reikalavo kiekvienos šalies plenipotento dalyvavimo.“
- Teisėje: „Įmonės direktorius buvo paskirtas plenipotentu sudaryti sandėrį užsienyje.“
- Istorijoje: „XVII a. Prancūzijoje karalius buvo laikomas plenipotentu.“

Trumpai: Terminas dažniausiai vartojamas oficialiame kontekste apie asmenis su išplėstiniais įgaliojimais.

• Tarptautiniai žodžiai: plenipotentas

Įrašas
Paaiškinimas	Plenipotentas (lot. plenipotens – „pilną galią turintis“) – asmuo, turintis pilnas įgaliojimus arba visiškas galias atstovauti, vykdyti valdžią ar spręsti tam tikrus klausimus. Pagrindinės reikšmės: 1. Diplomatija – įgaliotas atstovas (pvz., ambasadorius) su pilnomis galėmis derėtis ir pasirašyti sutartis. 2. Teisė – asmuo, gavęs pilną notarinį įgaliojimą veikti kito vardu. 3. Istorija – valdovas, turintis absoliučią valdžią (pvz., monarchas). Pavyzdžiai: - Diplomatijoje: „Tarptautinė konferencija reikalavo kiekvienos šalies plenipotento dalyvavimo.“ - Teisėje: „Įmonės direktorius buvo paskirtas plenipotentu sudaryti sandėrį užsienyje.“ - Istorijoje: „XVII a. Prancūzijoje karalius buvo laikomas plenipotentu.“ Trumpai: Terminas dažniausiai vartojamas oficialiame kontekste apie asmenis su išplėstiniais įgaliojimais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.