„Plempis“ – šnekamojoje kalboje reiškia kvailą, nevikų, nerangų žmogų (dažniausiai vyriškos giminės). Gali būti vartojama švelniau, be didelės įžeidžiamumo, pvz., apie netvarkingą ar apsileidusį asmenį.
Pavyzdžiai:
1. Nepasikviesk į darbą – jis toks plempis, viską sulaužys.
2. Vėl pamiršo raktus? Na ir plempis!
3. Nežiūrėk, kad atrodo ramus – tikras plempis, kai pradeda girtuokliauti.
Sinonimai: kvailys, bukis, nerangus, apsileidėlis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.