pleiptis

Terminas „pleiptis“ – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis išsisukimą, klastą, apgaulę arba netikrą pasiteisinimą. Dažnai vartojamas neformaliuose pokalbiuose, norint pabrėžti, kad kažkas yra sukčiavimas ar apsimetinėjimas.

Pavyzdžiai:
1. „Nesakyk man to pleipčio – žinau, kad vėl neišpildei pažado.“
(„Nesakyk man to išsisukimo / melo“)

2. „Visas jo atsiliepimas – vienas didelis pleiptis.“
(„Visa jo atsakymo esmė – apgaulė“)

3. „Neklausyk jo, jis pleiptį kalba, kad paslėptų tiesą.“
(„Jis kalba netikrumus / melus“)

Trumpai:
„Pleiptis“ – žargonas, reiškiantis apgaulę, išsisukimą ar netikrą istoriją.

Įrašas
Paaiškinimas	Terminas „pleiptis“ – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis išsisukimą, klastą, apgaulę arba netikrą pasiteisinimą. Dažnai vartojamas neformaliuose pokalbiuose, norint pabrėžti, kad kažkas yra sukčiavimas ar apsimetinėjimas. Pavyzdžiai: 1. „Nesakyk man to pleipčio – žinau, kad vėl neišpildei pažado.“ („Nesakyk man to išsisukimo / melo“) 2. „Visas jo atsiliepimas – vienas didelis pleiptis.“ („Visa jo atsakymo esmė – apgaulė“) 3. „Neklausyk jo, jis pleiptį kalba, kad paslėptų tiesą.“ („Jis kalba netikrumus / melus“) Trumpai: „Pleiptis“ – žargonas, reiškiantis apgaulę, išsisukimą ar netikrą istoriją.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.