Plaštekotis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai plačią, erdvią kepurę ar skrybėlę (dažniausiai su plačiais kraštais).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
„Senelis su plaštekočiu saugojo veidą nuo saulės.“
„Moteris dėvėjo elegantišką plaštekotį prie plaukimų suknelės.“
2. Perkeltinė reikšmė (retai):
Gali būti vartojamas apibūdinti kažką pernelyg plačią ar erdvią daiktą (pvz., „Tas krepšys – tikras plaštekotis!“).
Sinonimai: plačiašlaitė skrybėlė, skėtis (iš esmės), sombreras (tipiškas plaštekotis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.