Pirdilaukė – tai žemaičių tarmės žodis, reiškia vietą, kur dažnai pūva, dvokia; pelkė, bala, purvynė.
Pavyzdžiai:
1. Pozemys po namu tapo tikra pirdilauke po potvynio.
2. Užmiršome išvalyti griovį – dabar ten grybų pirdilaukė.
3. Ši pieva pavasarį virsta pirdilauke, nes vanduo nesugeria.
Pastaba:
Žodis vartojamas daugiausia šnekamojoje kalboje ar folkloro kontekste, turi neigiamą atspalvį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.