Pinutinė – tai neoficialus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis nedidelę, paprastą, dažnai nuosavybės ar asmeninę patalpą, erdvę. Kilęs iš rusų kalbos žodžio „пину́тник“ (mažas butas, kampelis).
Pavyzdžiai:
- „Gyvenu senamiesčio pinutinėje“ (t.y. mažame bute).
- „Pasidariau pinutinę garaže“ (t.y. įrengiau nedidelį asmeninį kampelį).
- „Jo pinutinėje visada tvarkinga“ (apie nedidelį butą/kambarį).
Pastaba: Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su šiek tiek šmaikščiu ar neformaliu atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.